- vėkčioti
- vė́kčioti, -ioja, -iojo 1. tr. Š, NdŽ neaiškiai kalbėti, mikčioti: Nečius kažin ką vė́kčioja, negalim suprasti Š(Sl). 2. intr. KŽ rėkti kūdikio balsu, verkšlenti: Vaikas lopišė[je] jau vė́kčio[ja] Kltn. Kai vedžioju, dažniausiai pradedu pirmučiausiai šūkaut ir vėkčiot balsu mažo vaiko BM59(Žb). 3. intr. NdŽ nesąmones kalbėti. \ vėkčioti; atvėkčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
